• Aplinkos sutvarkymo darbai

  • Aeravimas - skarifikavimas

  • Vejos pjovimas

  • Trešimas

  • Samanų naikinimas

  • Piktžolių naikinimas bei lygų gydimas

  • Želdinių, sodo, daržo, vandens telkinių priežiūra.

  • Vaismedžių, medžių genėjimas ir pjovimas

  • Aikštelių, takų, tvorų, mažosios architektūros renovaciją, atnaujinimas ir priežiūrą.

 

Smulkūs tvarkymo darbai

Jau metas po žiemos sutvarkyti aplinką, tad mūsų komanda gali pagelbėti Jums su sklupo darbais 

Vejos pjovimas

Pagrindinis vejos priežiūros elementas yra jos pjovimas. Svarbiausia pjovimo taisyklė: „dažnai ir po nedaug, t. y. ne daugiau kaip 1/3 vejos aukščio ir kas 5-10 dienų. Nuolatos pjaunant, priklausomai nuo žolių rūšies, vejos paskirties ir metų laiko, ji sutankėja, pasidaro sveikesnė ir gražiau atrodo. Jeigu veją pjausite nereguliariai ir drastiškai, kiekvieną kartą jai teks atsigauti, todėl pastebimai suprastės jos kokybė. Intensyviausiai veja auga gegužės – rugpjūčio mėnesiais, tad nuo rugsėjo ją pjauti reikėtų jau rečiau. Vasarą esant dideliems karščiams veja pjaunama aukščiau, taip užtikrinant lėtesnį vandens garavimą. Rudenį vejos nepjaukite žemai, kad neįsivyrautų samanos.


Vejos tręšimas


Jeigu norite, kad veja atrodytų gražiai ir būtų sodriai žalios spalvos, ją reikia reguliariai patręšti. Geriausiai naudoti organines trąšas. Šios trąšos ne tik turi pagrindinių vejos maitinimo elementų (azoto, fosforo, kalio), bet ir pagerina dirvožemio fizines savybes bei suteikia purumo. Vienas iš ekologiškų trešimo būdų yra tolygus vejos padengimas 0,5 – 1 cm storio sluoksniu subrandinto komposto.
Jeigu vis dėlto naudosite mineralines trąšas, netręškite šlapios vejos. Trąšos prilimpa prie žolės ir nudegina ją. Tręšimo norma yra 2 – 4 kg arui.  Pavasarį ir vasarą naudokite azoto (N) turtingas trąšas, o rudenį – fosforo (P), nes vegetacijos periodo pabaigoje per greitai augančią žolę gali pažeisti ligos. Po tręšimo veją būtina gausiai palaistyti.



Vejos skarifikavimas

Ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir išdžiūvą žemė, veją reikėtų nuosekliai iššukuoti. Atlikdami šį darbą pašalinsite seną išdžiuvusią žolę bei puvenas ir leisite orui patekti gyliau į dirvą. Šis procesas yra svarbus, nes dirvos mikroorganizmams, kurie natūraliai skaido puvenas, išgyventi reikia oro. Nedidelių plotų skarifikavimą galite atlikti rankinių įrankių pagalba. Vėduoklinis grėblys labai gerai tam tinka. Jeigu jūsų vejos plotas daugiau negu trys arai, neverta vargti su grėbliu. Tam darbui yra mechaniniai skarifikatoriai. Tokių agregatų yra ir nuomoje, bet dažniausiai protinga yra pasisamdyti tuo užsiimančias įmones. Jūs ne tik nepavargsite, bet ir mokėsite ne ką brangiau, negu nuomotumėtės.